Arklys neėda kaip šuo ar karvė. Jo skrandis talpina vos 15 litrų, žarnynas yra milžiniškas, o evoliucijos metu jis buvo sukurtas 15 valandų per dieną skabyti žolę. Sėkmingas arklio šėrimas – tai ne jo prikimšimas granulėmis ir ne šieno ryšulio numetimas kartą per dieną: tai tikslios virškinimo mechanikos paisymas, raciono kalibravimas kilogramais ir litrais bei žinojimas, ko jam niekada negalima duoti. Štai gidas, padėsiantis suprasti, kaip šerti arklį, nuo pašarų iki druskos laižalo, ir pereiti nuo „manome, kad darome gerai“ prie „žinome, ką duodame“.
Svarbiausi dalykai, kuriuos reikia įsiminti
- Pašaras sudaro bet kokio raciono pagrindą: 1,5–2 % gyvojo svorio sausųjų medžiagų, t. y. 7,5–10 kg šieno per dieną 500 kg sveriančiam arkliui.
- Suaugęs arklys išgeria 30–50 litrų vandens per dieną, o vasarą arba esant dideliam fiziniam krūviui – iki 80 litrų. Vanduo visada turi būti švarus ir lengvai pasiekiamas.
- Druska yra būtina: numatykite 30 g per dieną, geriausia – laisvai prieinamą druskos laižymą.
- Racioną reikia padalyti į mažiausiai 3–4 šėrimus per dieną. Vienas didelis šėrimas skatina dieglius ir opas.
- Auksinė taisyklė: pašaras yra pagrindas, koncentratai – tik priedas, ir jie niekada neturi viršyti 50 % viso raciono.
Kaip veikia arklio virškinimas
Arklys yra monogastrinis žolėdis, sukurtas ėsti beveik nuolat: jo skrandis yra vos 15–18 litrų talpos, tačiau aklosios žarnos tūris viršija 30 litrų ir joje fermentuojamos augalinės skaidulos. Ši anatomija paaiškina beveik visas šėrimo taisykles, kurias skaitysite toliau: tai nėra užgaida, tai – mechanika.
Viskas prasideda nuo kramtymo. Arklys trina savo pašarą tarp krūminių dantų kelias minutes, gausiai seilėdamasis, kad paruoštų jį rijimui. Laukiniame gyvenime jis praleidžia nuo 15 iki 17 valandų per dieną ėsdamas nedidelius kiekius. Būtent šis lėtas ir nenutrūkstamas ritmas apsaugo jo skrandį, kuris nuolat išskiria rūgštį ir kuriam reikalingas nuolatinis skaidulų srautas, kad nebūtų dirginamas.
Maisto bolius tada patenka į skrandį (tik 15–18 litrų), o vėliau į plonąją žarną, kur pasisavinami cukrūs, baltymai ir riebalai. Skaidulų fermentacija vyksta toliau, aklojoje žarnoje ir didžiojoje gaubtinėje žarnoje: tai tikras bioreaktorius, kuriame bakterijos celiuliozę paverčia energija. Sveikam arkliui visas virškinimo procesas trunka 30–40 valandų.
Trys ypatumai, kuriuos reikia turėti omenyje prieš kiekvieną šėrimą:
- Arklys negali vemti: viskas, ką jis praryja, turi išeiti per apačią, todėl bet kokia mitybos klaida yra labai rimta.
- Jo skrandis nuolat išskiria rūgštį, nepriklausomai nuo to, ar jis ėda, ar ne. Ilgas badavimas skatina skrandžio opų atsiradimą.
- Skaidulos yra gyvybiškai svarbios: be jų aklosios žarnos mikroflora sutrinka ir prasideda kolikos.
Pašaras – pagrindinis arklio mitybos pagrindas
Pašaras yra bet kokio arklio raciono kertinis akmuo: šienas, žolė ar šienainis turi sudaryti bent 60–70 % to, ką Jūsų arklys suėda kiekvieną dieną. Be šio pagrindo jokie koncentratai ilgam neatstos trūkstamų medžiagų.
Tikslinis kiekis skaičiuojamas paprastai: 1,5–2 % gyvojo svorio sausosios medžiagos, paskirstytos per visą dieną. Vidutiniam 500 kg sveriančiam jojimo arkliui tai sudaro 7,5–10 kg sauso šieno per dieną. Arkliai, kurių kūno svoris kontroliuojamas, arba poniai šią normą viršija; augantys, kumštingi ar sportiniai arkliai gali ją gerokai viršyti.
Šienas būna įvairių formų, priklausomai nuo regiono ir sezono. Šviežia žolė gerai prižiūrimoje ganykloje išlieka ideali pavasarį ir rudenį, tačiau dėl didelio greitųjų cukrų kiekio gresia laminitas, jei ganymas netinkamai valdomas. Sausas šienas yra žiemos ir laikymo arklidėse standartas. Silosas ir vytintas šienas (fermentuoti drėgni pašarai) tinka kai kuriems arkliams, tačiau reikalauja nepriekaištingos kokybės, kitaip jie virsta virškinimo košmaru.
Prieš patiekiant ryšulį, sistemingai patikrinkite šieno kokybę:
- Kvapas: sveikas šienas kvepia džiovinta žole, niekada neturi pelėsio ar amoniako kvapo.
- Spalva: nuo šviesiai žalios iki auksinės žalios, niekada neturi būti tamsiai ruda ar pajuodusi.
- Dulkės: per daug dulkėtas šienas kenkia kvėpavimo takams ir gali sukelti emfizemą (RAO).
- Pelėsio buvimas: nulinė tolerancija. Net vienas supelijęs ryšulys gali sukelti sunkų dieglių priepuolį.
- Nepageidaujami augalai: prieš šeriant, patikrinkite, ar nėra šilingės, dygliuotų usnių ar nuodingų sėklų.
Perėjimas iš ganyklos į arklidę arba iš arklidės į ganyklą visada turi būti laipsniškas, trunkantis nuo 7 iki 10 dienų. Arklys, kuris staiga išleidžiamas į pavasarinę ganyklą po žiemos, praleistos šeriant sausu šienu, patiria virškinimo šoką, kuris gali jį paguldyti.
Koncentruoti pašarai: grūdai, granulės, dribsniai
Koncentruoti pašarai yra priedas, o ne pagrindas: jie kompensuoja energijos trūkumą, kai pašaro nebeužtenka, tačiau niekada neturėtų viršyti 50 % visos raciono dalies. Idealiu atveju rekomenduojama neviršyti 25–30 %.
Laisvalaikio arklys ganykloje, jojamas tris kartus per savaitę, dažnai neturi jokio poreikio koncentruotiems pašarams. Tai netgi neproduktyvu: jam suteikiama greitųjų cukrų, kurių jis nepanaudos, išbalansuojama jo žarnyno mikroflora ir jis veikiamas kolikų rizikos. Priešingai, sportinis arklys, kumelinga kumelė 9-ąjį mėnesį, augantis kumeliukas ar sulysęs senyvas arklys turi poreikį gauti tikslinį papildą.
Įprastiniai javai išlieka avižos, miežiai ir kukurūzai. Avižos yra lengviausiai virškinamos, tradiciškai patiekiamos plokščios arba skaldytos. Miežiai suteikia daugiau energijos, tačiau juos reikia mirkyti arba virti, kad būtų gerai suvirškinti. Kukurūzai yra labai energingi, bet turintys daug krakmolo, todėl juos naudokite atsargiai. Absoliuti taisyklė: niekada neduokite daugiau nei 2 kg javų vieno šėrimo metu, nes kyla acidozės ir laminito pavojus.
Pramoniniai granuliai ir dribsniai turi vieną didelį privalumą: subalansuotą sudėtį. Atidus etiketės skaitymas leidžia pasirinkti tinkamą produktą pagal profilį: „priežiūra“, „sportas“, „augimas“, „senjoras“, „kumelė su kumeliuku“. MADC (arklių virškinamųjų azotinių medžiagų) kiekio ir UFC (arklių pašaro vieneto) rodiklio patikrinimas suteikia informacijos apie tikrąjį energijos ir baltymų kiekį.
Trys situacijos, kai koncentruotas pašaras tampa aktualus:
- Nuolatinis intensyvus krūvis (varžybos, ištvermė, intensyvus kasdienis darbas).
- Kumelinga arba žindanti kumelė nuo 7-ojo kumelingumo mėnesio.
- Augantis kumeliukas arba senyvas arklys, kuriam sunku išlaikyti kūno būklę.
Vanduo, mineralai ir vitaminai kasdienybėje
Arklys per dieną išgeria nuo 30 iki 50 litrų vandens, vasarą arba esant dideliam krūviui šis kiekis išauga iki 80 litrų, o druskos laižalas turi būti visada pasiekiamas, kad būtų patenkintas 30 g natrio dienos poreikis. Vanduo ir mineralai nėra smulkmena, tai pusė mitybos lygties.
Vanduo visada turi būti švarus, gaivus ir prieinamas. Purviną girdyklą ar stovintį vandenį arklys greitai atmeta ir gali netikėtai dehidratuoti. Žiemą saugokitės užšalimo: arkliui, kuris negali atsigerti 24 valandas, nes jo girdykla užšalusi, gresia obstrukcinė diegliai. Tikrinkite du kartus per dieną, jei reikia, sudaužykite ledą, o arklidėms, kuriose šalta, numatykite nuo užšalimo apsaugotą girdyklą.
Druskos laižalas (grynas natrio chloridas arba praturtintas mineralais) patenkina pagrindinius natrio poreikius ir skatina gerti vandenį. Ganykloje ir arklidėje turėkite po vieną laižalą, pritvirtintą galvos aukštyje. Gryna druska kainuoja kelis eurus ir padeda išvengti valandų trukmės dieglių, kurių galima išvengti.
Mineralai ir vitaminai apibūdinami vienu žodžiu: pusiausvyra. Kalcio ir fosforo santykis turi išlikti tarp 1,5/1 ir 2/1. Racionas, kurį daugiausia sudaro grūdai (kuriuose gausu fosforo) be šieno (kuriame gausu kalcio), išbalansuoja šį santykį ir susilpnina kaulus. Cinkas ir varis palaiko odos, kanopų ir kailio būklę. Vitaminai A, D ir E paprastai gaunami su kokybiškais šviežiais pašarais, tačiau ilgai būnant arklidėje be žalios žolės, būtinas tikslingas CMV (mineralų ir vitaminų papildas).
Arklio dienos raciono sudarymas
Raciono sudarymas susideda iš keturių paprastų žingsnių: įvertinti gyvąjį svorį, įvertinti kūno būklę pagal 1–9 balų skalę, nustatyti darbo lygį, o tada apskaičiuoti pašarų ir galimų koncentratų kiekį sausosios medžiagos kilogramais. Žemiau pateiktoje lentelėje nurodyti keturi tipiniai profiliai.
- Arklio profilis | Gyvasis svoris | Aktyvumas | Šienas (kg SM/dieną) | Koncentratai (kg/dieną) | Vanduo (L/dieną)
- Laisvalaikio arklys ganykloje | 500 kg | Lengvas (3–5 val./sav.) | 7–9 | 0–1 | 30–40
- Sportinis arklys arklidėje | 550 kg | Intensyvus (1 val./dieną + varžybos) | 9–11 | 3–5 | 40–60
- Kumelė (8-as nėštumo mėnuo) | 600 kg | Aktyvus poilsis ganykloje | 10–12 | 1–2 | 35–50
- Vyresnis arklys (20+ metų) | 480 kg | Lengvas arba poilsis | 7–9 (drėgnas, jei reikia) | 1–3 (išmirkytos granulės) | 30–45
Kūno būklė vertinama pagal standartinę skalę nuo 1 (labai liesas) iki 9 (labai nutukęs), apčiuopiant šonkaulius, keterą, kryžių ir uodegos pagrindą. Idealios būklės arklys turi nematomus, bet be stipraus paspaudimo apčiuopiamus šonkaulius, lygų kryžių ir ryškų, be riebalų sankaupų kaklą. Šis paprastas veiksmas, atliekamas kas 15 dienų, leidžia pakoreguoti racioną gerokai prieš atsirandant problemoms.
Šėrimas turėtų būti padalintas į mažiausiai 3–4 maitinimus per dieną. Vienas milžiniškas racionas sutrikdo skrandžio pH, sukelia acidozę ir opas bei iššaukia dieglius. Priešingai, reguliarus šėrimas dalimis atitinka fiziologinį arklio ritmą. Ganykloje su neribotu šieno kiekiu nuolatinis užkandžiavimas vyksta natūraliai.
Kontrolinis sąrašas, kurį reikia patikrinti prieš kiekvieną šėrimą:
- Patikrinkite šieną: sveikas kvapas, nėra tirštų dulkių, nėra pelėsio.
- Patikrinkite vandenį: švarus, tinkamos temperatūros, pakankamas kiekis.
- Išvalykite ėdžias: nėra fermentuotų ankstesnio šėrimo likučių, nėra įkritusių arklio išmatų.
- Patikrinkite druskos laižalą: yra vietoje, pasiekiamas, nenugraužtas iki laikiklio.
- Pritaikykite kiekį: atsižvelgiant į išvakarėse pastebėtą kūno būklę ir numatytą dienos darbą.
- Šerkite ramiai: venkite šerti iškart prieš intensyvų krūvį arba iškart po jo, palaukite bent 1 valandą.
Ypatingi atvejai: kumeliukas, kumelinga kumelė, senas arklys, sportinis arklys
Kiekvienam fiziologiniam profiliui reikalingas sureguliuotas racionas: augantis kumeliukas, kumelinga kumelė, bedantis senas arklys ar sportinis arklys turi skirtingus poreikius ir skirtingą riziką. Štai koregavimai, kuriuos reikia žinoti penkiais kasdienybėje dažnai pasitaikančiais atvejais.
- Poliukas: perėjimas nuo laktacijos prie pašaro tarp 4 ir 8 mėnesių. Įveskite augimui skirtas granules, kuriose gausu baltymų (16–18 % MADC) ir mineralų (kalcio, fosforo, lizino). Stebėkite augimo kreivę nespartindami tempo, kad išvengtumėte osteoartikuliarinių sutrikimų (OCD).
- Kumelinga arba žindanti kumelė: energijos poreikis padidėja 30–50 % 9-ąjį mėnesį ir 3 laktacijos mėnesius. Pridėkite specializuotą kumelėms skirtą koncentratą, patikrinkite vitamino E ir seleno kiekį, užtikrinkite nepriekaištingos kokybės pašarą.
- Vyresnis arklys (≥ 18 metų): kramtymas mažiau efektyvus, dantys nudilę, virškinimas sulėtėjęs. Pirmenybę teikite smulkintam arba mirkytam šienui, drėgnoms granulėms, kad būtų lengviau nuryti, kas mėnesį stebėkite svorį ir reaguokite į menkiausius svorio kritimo požymius.
- Sportinis arklys: energijos poreikis 1,5–2 kartus didesnis nei laisvalaikio arklio. Padalinkite į mažiausiai 4 šėrimus per dieną, padidinkite vandens kiekį (iki 60 l per dieną varžybų metu), stebėkite elektrolitus po intensyvaus krūvio, niekada neduokite didelio pašaro kiekio per 2 valandas po darbo.
- Poniai ir arkliai, kuriems gresia laminitas: kuklesnė raciono dalis, ribota prieiga prie saldžios pavasarinės žolės (jei reikia, naudokite ganymosi antsnukį), mažai cukraus turintis pašaras (vėlyvas šienas), jokių grūdų, jei nėra intensyvaus aktyvumo.
Draudžiami ir pavojingi maisto produktai: ko niekada negalima duoti
Kai kurie žmonėms nekalti maisto produktai arkliui yra tikra virškinimo bomba: pramoninė duona, žalios bulvės, kopūstai, svogūnai, avokadai ar šviežiai nupjauta žolė yra pagrindinės išvengiamų dieglių priežastys. Atsargumo taisyklė: kilus abejonėms, neduokite.
Sąrašas maisto produktų, kurių būtina vengti:
- Balta duona, pyragai, sausainiai, kepiniai: pramoniniai greitieji angliavandeniai, kurie sukelia acidozę ir laminitą, tešla, kuri žarnyne sudaro kamščius.
- Žalios bulvės, kopūstai, svogūnai, česnakai, porai, avokadai, rabarbarai, žali pomidorai: toksiški arba sunkiai virškinami, kai kuriuose augaluose yra solanino arba sieros junginių, kurie yra blogai toleruojami.
- Šviežiai nupjauta žolė: greita fermentacija storojoje žarnoje per kelias valandas sukelia dujinę dieglį, kartais mirtiną.
- Pavojingi ganyklų augalai: kukmedis, oleandras, šilingė, didžialapis šakys, durnaropė, rusmenė, gilių dideli kiekiai (kaupiamasis toksiškumas).
- Pienas, mėsa, žuvis, sūdyti stalo likučiai: netinkami arklio virškinimo sistemai ir yra maistinių medžiagų trūkumo arba apsinuodijimų šaltiniai.
- Kitiems gyvūnams skirtas pašaras: granulės atrajotojams (gali būti priedų, toksiškų arkliui, pavyzdžiui, jonoforo monenzino), šunų ar kačių ėdalas.
Egzistuoja tinkami skanėstai: ketvirčiais supjaustytas obuolys (niekada neduokite viso, kyla užspringimo pavojus), morkų lazdelės, banano gabalėlis, nedidelis kiekis cukranendrių cukraus arba specialiai arkliams skirti pramoniniai skanėstai. Duokite su saiku: ne daugiau kaip du–tris skanėstus per dieną, niekada nepakeiskite jais šėrimo ir niekada neduokite iš rankos, jei dirbate su jaunu, kandančiu arkliu.
Dažnos pradedančiųjų klaidos šeriant arklius
Pradedantieji savininkai nuolat daro keturias klaidas: per daug koncentruotų pašarų, per mažai stambiųjų pašarų, vienkartinė porcija vietoj skaidymo ir staigus pašaro pakeitimas. Jų ištaisymas nieko nekainuoja ir padeda išvengti daugumos išvengiamų dieglių.
Klaidos, kurių nereikėtų daryti:
- Per daug granulių ir per mažai šieno: tai pagrindinė klaida. Jūs norite „padaryti viską kaip geriau“ ir išbalansuojate racioną. Visada pradėkite nuo pašaro, o tada koreguokite koncentratus.
- Vienas šėrimas vietoj raciono padalijimo: 1 vienintelis 8 kg šėrimas per dieną = garantuota katastrofa vidutinės trukmės laikotarpiu. Padalinkite mažiausiai į 3–4 porcijas.
- Staigus prekės ženklo, šieno partijos ar granulių pakeitimas: žarnyno mikroflorai reikia 7–10 dienų prisitaikyti. Palaipsniui maišykite seną ir naują pašarą, didindami santykį per 10 dienų.
- Druskos laižalo ar vandens pamiršimas žiemą: arklys, kuris negeria 24 valandas, patiria žarnyno užsikimšimą, ir viskas. Žiemą tikrinkite girdyklą ryte ir vakare.
- Šėrimas prieš pat didelį fizinį krūvį arba iškart po jo: kraujas yra nukreipiamas į raumenis, o ne į virškinimą. Palaukite bent 1 valandą prieš intensyvų darbą ir po jo.
- Skanėstų davimas iš rankos be taisyklių: arklys galiausiai pradeda kramtyti, knaisiotis po kišenes, tapti įkyrus. Duokite skanėstus iš ėdžių arba ant plokščios rankos, niekada nenaudokite jų kaip sistemingo atlygio.
Įranga, aksesuarai ir dovanų idėjos arklių mylėtojams
Tinkamas arklio šėrimas neapsiriboja vien šieno pirkimu: geras arklidės aksesuaras, dovana, kuri džiugina jaunąjį raitelį, ar dekoratyvinis objektas arklidei pratęsia ryšį su arkliu gerokai ilgiau nei per šėrimą. Žirgų Dovanos Lietuva neprekiauja pašarais, tačiau lydi Jus šiame kasdieniame gyvenime su tiksline atranka.
Mūsų naudingos arba džiuginančios kolekcijos, skirtos arklių pasauliui:
- Jojimo aksesuaras: pagrindas, skirtas kasdienei arklio priežiūrai, nuo arklių šukavimo iki smulkių detalių, kurios palengvina gyvenimą arklidėje.
- Arklio aksesuarai: platus praktiškų ir dekoratyvių aksesuarų pasirinkimas, skirtas arklidei ar gardui įrengti, neapsiribojant vien tik šėrimu.
- Arklio pliušiniai žaislai: idealiai tinka vaikams, kurie atranda arklių pasaulį ir mokosi pažinti arklio poreikius su mielu draugu apkabinimui.
- Arklio figūrėlės: vertingos norint vaikui konkrečiai paaiškinti, ką ėda arklys, kaip įrengiama ganykla, kaip gyvena banda.
- Arklio papuošalai: dovanų kolekcija entuziastams, nuo subtilios arklio apyrankės iki išskirtinio arklio žiedo, kad galėtumėte kasdien nešioti savo meilę arkliams.
- Arklio dekoras: skirtas papuošti balnų kambarį, mažojo raitelio kambarį ar svetainę, kurioje arklys karaliauja.
Šie aksesuarai niekada nepakeis tinkamo pašaro, tačiau jie puoselėja aistrą, dėl kurios kasdien rūpinamasi arkliu.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai apie arklio šėrimą
Štai glausti atsakymai į šešis klausimus, kuriuos dažniausiai užduoda savininkai ir raiteliai, besidomintys kasdieniu arklio šėrimu.
Kokia yra arklio mityba
Arklys yra griežtas žolėdis, kuris minta daugiausia augalinėmis skaidulomis: žole ganykloje, sausu šienu, kartais kokybišku šienainiu ar silosu. Savo racioną jis papildo nedideliu kiekiu koncentratų (grūdų ar granulių), atsižvelgiant į jo aktyvumo lygį, ir jam nuolat reikia švaraus vandens bei druskos šaltinio. Laukiniame gyvenime jis ganosi iki 17 valandų per dieną: būtent šis nuolatinis užkandžiavimas, o ne trys dideli valgymai, atitinka jo fiziologiją.
Kokių maisto produktų niekada negalima duoti arkliui
Pramoninė duona, žalios bulvės, kopūstai, svogūnai, česnakai, avokadai, rabarbarai, šviežiai nupjauta žolė ir tam tikri augalai (kukmedis, oleandras, žilė, didžialapis šakys) yra griežtai draudžiami. Taip pat negalima duoti kitoms rūšims skirtų pašarų (granulių atrajotojams, šunų ar kačių ėdalo), sūrių stalo likučių ir visko, kas turi pramoninio greitojo cukraus. Kilus abejonėms, taisyklė paprasta: neduokite.
Koks yra mėgstamiausias arklio maistas
Dauguma arklių dievina obuolius, morkas ir cukranendrių cukrų, tačiau tai yra skanėstai, o ne mitybos pagrindas. Jų fiziologiškai tinkamiausias maistas išlieka šviežia gerai prižiūrimos ganyklos žolė, po kurios seka kokybiškas, kvapnus ir gerai išdžiovintas šienas. Kalbant apie skanėstus, rekomenduojame apsiriboti dviem ar trimis mažomis porcijomis per dieną, duodamomis iš ėdžių arba ant plokščio delno, kad neskatintumėte įkandimo elgsenos.
Kiek kartų per dieną reikia šerti arklį
Mažiausiai 3–4 šėrimai per dieną, idealu – su neribotu kiekiu pašaro, kad būtų atkartotas natūralus arklio kramsnojimas. Viena 8 kg šieno porcija, patiekta vienu metu, yra klasikinė klaida, skatinanti opas, acidozę ir dieglius. Ganykloje, kurioje gausu žolės, arklys pats reguliuoja savo ritmą. Arklidėje būtina šėrimą skirstyti dalimis: ryte, per pietus, vakare ir idealu – paskutinis šėrimas prieš naktį, kad būtų išvengta ilgo badavimo naktį.
Kiek vandens arklys išgeria per dieną
Suaugęs arklys normaliomis sąlygomis per dieną suvartoja nuo 30 iki 50 litrų vandens, o vasarą arba intensyvaus fizinio krūvio metu – iki 80 litrų. Šis suvartojimas priklauso nuo lauko temperatūros, pašaro tipo (sausam šienui reikia daugiau vandens nei šviežiai žolei), aktyvumo lygio ir fiziologinės būklės (žindanti kumelė suvartoja daugiau nei vidutiniškai). Vanduo visada turi būti švarus, vėsus, lengvai pasiekiamas, o žiemą būtina ryte ir vakare pramušti girdyklos ledą.
Kokie yra 4 arklio šėrimo tipai
Tradiciškai išskiriamos keturios grupės: pašarai (šienas, žolė, suvyniotas pašaras), koncentratai (javai, granulės, dribsniai), vanduo bei mineralai ir vitaminai (druskos laižalas, papildai). Pašarai sudaro 60–70 % raciono ir išlieka nepakeičiamu pagrindu. Koncentratai koreguoja energijos suvartojimą atsižvelgiant į aktyvumą. Vanduo ir mineralai yra gyvybiškai svarbūs ir būtini nuolat. Šis keturių ramsčių pasiskirstymas struktūrizuoja visą subalansuotą arklio racioną – nuo laisvalaikio arklių iki sportinių arklių varžybose.
